Tyrimai kelia nerimą: periodontitas – grėsmė visam organizmui

Paskelbta 2019-07-10

Kraujuoja dantenos? Burnoje juntate nemalonų skonį? Vargina blogas burnos kvapas? Jaučiate dantų paslankumą? Pastebite tarp dantų atsirandančius tarpus, atsitraukiančias dantenas? Bet kuris iš šių veiksnių gali būti periodontito požymis. 

Remiantis atliktais lėtinio periodontito paplitimo Lietuvoje tyrimais, net 90 proc. žmonių pasireiškia periodontito požymiai. Net 45 proc. vyresnių nei 35 metai žmonių serga lėtine periodontito forma. Periodontitas vystosi lėtai ir neskausmingai, todėl itin dažnai susirūpinama tik ligai pažengus, kai pastebimas dantų paslankumas, nyksta kaulas, o nestabdant ligos, prarandami dantys ar dalis jų.

Paprasčiausia dantenų ligos forma – gingivitas (pastebimas dantenų paraudimas, patinimas, kraujavimas). Jo neišgydžius, atsiranda periodontito požymiai (nemalonus kvapas, skonis, formuojasi kišenės, kaupiasi apnašos, tirpsta kaulas, formuojasi pūliniai, dantys pradeda klibėti ir prarandami). Anksčiau pastebėta liga padeda lengviau užkirsti kelią progresavimui bei išvengti su periodonto uždegimu susijusių pasekmių visam organizmui.

Dėl ko perspėja gydytojai ir mokslininkai?

Gydytojai odontologai patvirtina, jog periodonto ligos dažnai tampa dantų netekimo ir žandikaulio kaulo tirpimo priežastimi. Dėl šios priežasties keičiasi veido proporcijos ir išvaizda. Netekus dantų ir jų neatstatant, likę dantys slenkasi į buvusių dantų vietą, krypsta sąkandis, didesnis krūvis tenka likusiems dantims. Jeigu nuryjamas nepakankamai gerai sukramtytas maistas, taip sunkinamas skrandžio bei kitų vidaus organų darbas.

Tyrimų duomenys įrodo periodonto ir sisteminių ligų ryšį. Vystantis periodonto uždegimui, bakterijos patenka į kraujotaką, išplisdamos po organizmą. Besitęsiantis periodontitas silpnina imuninę sistemądidina vėžinių susirgimų riziką, sukelia papildomą riziką sergantiems kvėpavimo takų ligomis, komplikuoja jų eigą, sunkina pasveikimą.

Mokslininkų įrodyta, jog dantų emalio pažeidimai ar dantenų uždegimai, lemiantys dantų praradimus, taip pat yra tokia pati reikšminga širdies kraujagyslių ligų priežastis, kaip ir didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Remiantis JAV Harvardo odontologijos aukštojoje mokykloje atliktu tyrimu, esant periodontitui, rizika patirti insultą yra beveik tokia pati, kaip ir esant aukštam kraujospūdžiui, o tikimybė susirgti širdies ligomis padidėja net 67 proc.

Jungtinės Karalystės tyrėjų Londono ligoninėje, inkstų ligų skyriuje atliktas tyrimas patvirtina, kad periodonto uždegimas glaudžiai susijęs su inkstų funkcijos nepakankamumu. Net 89 % lėtine inkstų liga sergančių pacientų nustatytas vidutinio sunkumo ar sunkus periodontitas.

Įvairių tyrimų duomenys patvirtina, jog periodontito uždegimas yra pavojingas ir nėščiosioms. Esant sunkios formos periodontitui, net 30 proc. moterų patiria gimdymo komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas, mažesnio svorio  kūdikio gimimas ir pan.

Mokslininkai tyrimais įrodo, jog išgydžius dantenų ligas, pagerėja viso organizmo būklė.

Periodontito gydymas

Jei reguliariai lankotės pas gydytoją odontologą ir burnos higienistą, Jūs jau padarėte svarbų žingsnį, padedantį sumažinti periodontito tikimybę. Tačiau jei reguliarių vizitų pas gydytoją odontologą vengiate, nedelskite, pastebėję pirmuosius periodontito požymius. Lengviausiai pastebimas periodontito požymis – kraujuojančios dantenos.

Dažnu atveju užkirsti kelią šios ligos progresavimui padeda profesionali burnos higiena, kurios metu pašalinamos apnašos ir akmenys bei apmokoma taisyklingos individualios burnos higienos. Jei periodontitas yra labiau išsivystęs, gali prireikti gydymo antibiotikais ar chirurginio gydymo. Jo metu atkeliamos dantenos, pašalinami giliai esantys akmenys, jei reikia, atstatomas žandikaulio kaulas.

Bendradarbiaujant pacientui ir gydytojui, periodontito progresavimą įmanoma sustabdyti, išvengiant jo sukeliamų pasekmių.