Vaikų dantų ligų profilaktika. Tai, ką šiandien svarbu žinoti tėvams

Paskelbta 2018-10-29

1 iš 5 vaikų (apie 20%) nuo 5 iki 11 metų
turi bent vieną ėduonies pažeistą dantį, kurį reikia gydyti.
1 iš 7 vaikų (apie 13%) nuo 12 iki 19 metų
turi bent vieną ėduonies pažeistą dantį, kurį reikia gydyti.
Ir NET 9 iš 10 jaunuolių virš 20 m.
turi bent vieną dantų ar dantų šaknų kanalų pažeidimą.

(Pasaulio ligų prevencijos ir kontrolės organizacijos statistika)

VAIKŲ DANTŲ LIGŲ PROFILAKTIKA. Kas svarbu?

Gyd. odontologė Aušra Gudžinskienė pataria, jog rūpintis mažylio dantukais verta pradėti vos jiems išdygus. Mokinti vaikus valyti dantis 2 kartus per dieną verta pradėti nuo pat mažens. Dvimečiai nuryja du trečdalius dantų pastos. Todėl gydytoja pataria dantų pastą pradėti naudoti tik tada, kai vaikas išmoksta gerai išspjauti.

Kaip vaikas valo dantis šepetėliu ir tarpdančių siūlu stebėti reikėtų maždaug iki aštuonerių metų arba bent kol mažylis pats išmoks užsirišti batraiščius, kas patvirtina, jog rankų išlavinimo, jau gali pakakti ir savarankiškam geram dantų išvalymui.

Gydytoja pataria vaisių sultis duoti gerti tik valgio metu, vengti gazuotų ir saldintų gėrimų bent pirmuosius 30 mėnesių. Taip pat vengti maisto produktų, kurie limpa prie dantukų (razinos, žemės riešutų sviestas, džiovinti vaisiai). Saldėsius vaikui pasiūlykite suvalgyti po valgio, vengiant visą dieną užkandžiauti saldumynais.

,,Pirmojo vizito pas gydytoją odontologą metu apžiūrimi vaiko dantukai, paaiškinama, kaip juos tinkamai prižiūrėti. Taip pat mažylis pamažu susipažįsta su aplinka, įpranta lankytis nejausdamas baimės,“ – pasakoja gyd. odontologė Aušra Gudžinskienė.

Gydytoja pabrėžia, jog formuojantis vaiko įpročiams ir aplinkos pažinimui, itin svarbus vaidmuo tenka tėveliams. Svarbu atvesti mažylį apžiūrai laiku – rekomenduojama 2 kartus metuose. Taip dantų kariesas pastebimas pačioje pradžioje, kol vaikas nejaučia skausmo, gydymo procedūra būna trumpa, o dažnai ir neskausminga.

,,Drąsiau jaučiasi tie vaikai, kurie pas gydytoją apžiūrai lankosi kartu su tėveliais. Tėveliai savo pavyzdžiu geriausiai parodo, jog apžiūros nėra ko bijoti, o problemas pastebėjus laiku, dantukų gydymas nekelia baimės ir su mažaisiais pacientais atsisveikiname sakydami, jog lauksime kito susitikimo,“ – dalinasi patirtimi gydytoja.

Vaikų dantų ligų profilaktika. Tai, ką šiandien svarbu žinoti tėvams

Kaip vaikų dantukus apsaugo DANTŲ SILANTAI?

Silantai – tai dantų anatominius plyšius – vageles ir duobeles – hermetizuojančios medžiagos, skirtos šių sričių karieso profilaktikai.
Silantai – profilaktinės programos dalis. Jie skiriami kartu su kitomis asmens ir profesionaliosios profilaktikos procedūromis: fluoro aplikacijomis, burnos higiena, mitybos patarimais.

Vaikų dantų kramtomasis paviršius turi vageles, kurios gali būti gilios ir siauros, dėl ko jas sunku ar neįmanoma išvalyti dantų šepetėliu. Dėl to padidėja danties ėduonies atsiradimo rizika.

Silantai tolygiai padengia danties paviršių bei įsiskverbdami į vageles ir tas sritis, kurių neįmanoma išvalyti dantų šepetėliu, apsaugo danties audinį nuo galimo žalingo burnos ertmės poveikio (bakterijų, jų gaminamų rugščių, kt.). Silantuose esantis fluoras dalyvauja emalio mineralizacijoje, jį sustiprindamas.

Šiandien pasaulyje pripažįstama, jog dantų silantai gali būti vienu geriausiu būdu apsaugant vaikų dantis nuo karieso.

Vaikų dantų ligų profilaktika. Tai, ką šiandien svarbu žinoti tėvams.

Kodėl svarbu nepraleisti amžiaus, tinkamiausio dantų silantavimui?

Silantais dažniausiai dengiami pastoviųjų pirmųjų (6-7 metų vaikų) ir antrųjų (11-14 metu paauglių) krūminių dantų vagelės, jei karieso rizika didelė, ir kaplių bei trečiųjų krūminių dantų vagelės. Dantims išdygus, vagelės nėra visiškai mineralizuotos, todėl yra lengvai pažeidžiamos karieso. Dėl šios priežasties silantais jas dengti rekomenduojama kuo greičiau, kai tik dantis išdygsta. Silantai įsiskverbia į vageles ir tas sritis, kurių neįmanoma išvalyti dantų šepetėliu, kaip apsaugodamos dygstantį dantį nuo karieso.

Dantų silantų nauda

Silantų dėjimo procedūra trumpa, neskausminga, negąsdina vaikų ir kainuoja tikrai pigiau nei danties gydymas. Dengiant dantį silantu, jis nuvalomas specialia pasta, padengiamas silantavimo skysčiu bei silanto medžiaga sukietinama. Silantų ilgaamžiškumas priklauso nuo gydytojo darbo tikslumo, dantims tenkančių krūvio, asmeninių įpročių ir kitų individualių veiksnių. Remiantis statistika, po 1 m. išlieka net 90 proc. silantų. Net jei silantas ir iškrenta, karieso rizika sumažėja, nes giliai vagelėse lieka silanto ataugėlės.

Silantai naudojami nuo 1970 m. Per šį laikotarpį atlikta daug klinikinių tyrimų, kuriais įrodyta, jog silantai veiksmingai užkerta kelią dantų ėduonies atsiradimui ant kramtomųjų dantų paviršių. Remiantis Pasaulinio ligų prevencijos ir kontrolės centro statistika, padengus vageles silantais, po 8 metų 80-90 % vagelių silantai apsaugojo nuo karieso.