Dantys gali būti pašalinami dėl daugelio priežasčių.

Dažniausiai dantys yra ištraukiami, kai jie pasidaro paslankūs, infekcijos ar traumos atveju.
Kai netenkama dantų, palaikomasis/atraminis žandikaulio kaulas pradeda rezorbuotis (tirpti).
Paprastai, kaulas tirpsta horizontaliai 25% per pirmuosius metus, vėliau kaulo mažėjimo tempas sulėtėja. Bėgant laikui kaulas tirpsta ir vertikaliai.

Šis kaulo tirpimas gali tapti rimta problema danties atstatymui, taip pat ir estetiniai paciento išvaizdai.

Norint pakeisti dantį reikalingas nuodugnus paciento ištyrimas bei sudarytas nuodugnus gydymo planas, tam kad būtų išsaugota kuo daugiau kaulinės medžiagos.
Jei pacientas yra praradęs kaulą vertikalioje dimensijoje, dantų atstatymas dantų implantų pagalba šioje stadijoje gali būti neįmanomas, nes nebus pakankamai kaulinės medžiagos (nekalbant apie tolimesnes procedūras).

Kaulo pločio netekimas apsunkina danties protezavimą implantų pagalba, kadangi šis metodas reikalauja, kad kaulas būtų stabilus.

Yra daug procedūrų, kurios sėkmingai restrukturizuoja rezorbuotą kaulą, tačiau visada yra lengviau pasistengti išlaikyti nuosavą kaulą, kol dar tai yra įmanoma.

Siekiant išsaugoti kaip įmanoma kuo daugiau kaulo ir leidžiant aplinkybėms, Kauno Implantologijos Centro burnos chirurgai, stengiasi pašalinti dantis neatkeliant dantenų, kuo mažiau traumuojant kaulinį audinį, t.y. panaudojant atraumatinę šalinimo techniką.

Tačiau net ir su puikiai netrauminiu ištraukimu, kaulas laikui bėgant vistiek pradės mažėti. Yra keletas būdų kaip padėti išsaugoti kaulo struktūrą danties pašalinimo metu.

Dirbtinio kaulo patalpinimas į tuščią danties alveolę gali padėti išlaikyti kaulo masės kiekį.

Kaulo pakaitalai būna įvairių tipų. Dažnai naudojama membrana kaip barjeras/užtvara tam, kad kaulo pakaitalas tvirčiau laikytųsi savo vietoje priauginimo pradžioje ir geriau užtikrintu kaulo formavimąsi.

Svarbu pažymėti, kad kaulo išsaugojimas yra laikinas.

Maždaug po 6-9 mėnesių prasideda alveolės kaulo rezorbcija, todėl implantuoti dantį reikėtų iki to.

Ši metodika dažniausiai taikoma, kai implantacija planuojama ne tuoj pat ar po 1-3 menesių, o planuojama vėliau, po 6-12 mėnesių.
Ši technika naudojama tam, kad kuo daugiau apsaugoti alveolės kaulą nuo rezorbcijos.

dantu implantai