Kaip susiję širdies ligos ir tinkama burnos higiena? Laikas pasirūpinti savimi

Paskelbta 2021-06-18

Atėję į muziejų, matome už stiklo sudėtus šimtamečius eksponatus arba perspėjimus nieko neliesti siekiant pratęsti jų gyvavimo laiką. Tačiau su dantimis yra kitaip. Nuolat valgome, geriame – mūsų dantys patiria tiek cheminį, tiek mechaninį poveikį, todėl reikalinga nuolatinė, nenutrūkstama dantų priežiūra. Šioje vietoje svarbi tiek asmeninė, tiek profesionali burnos higiena. Jai neskiriant pakankamai dėmesio, ar tai darant netinkamai, gali grėsti ne tik burnos, bet ir širdies bei kraujagyslių ligos. Paklausite, kaip tai susiję? Paaiškinsime, kaip tai vyksta etapais. 

Mūsų burnoje gyvena daugiau nei 700 rūšių mikroorganizmų, kurių didžiąją dalį sudaro bakterijos. Kai mes vartojame maistą, bakterijos mums padeda skaidyti angliavandenius, tačiau naudingos yra tol, kol apnašas ant mūsų dantų neužsilaiko per ilgai. Daugiausia apnašo, kartu su bakterijomis užsilaiko mūsų tarpdančiuose, pagal danties kraštą ties dantenų linija ir kramtomuosiuose paviršiuose, kur susidaro idealios sąlygos daugintis bakterijoms. Nepašalinus apnašo, kyla vietinis uždegimas – natūrali organizmo reakcija, siekiant kovoti su patogeninėmis „blogosiomis“ bakterijomis, ir pasireiškia dantenų uždegimo požymiai – patinimas, kraujavimas bei jautrumas. Tinkamai nuvalius minėtas tris pagrindines apnašų kaupimosi vietas, galima atgauti pusiausvyrą. Vis tik jeigu nesiimama jokių veiksmų, minkštasis apnašas mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis ir taip pažeidžiama mūsų gynybinė siena – dantenos. Tuomet kova persikelia į vidinius audinius – kaulą. Šioje stadijoje toliau žūsta ląstelės, išsivysto periodontitas – ūmus uždegimas, kai negrįžtamai pažeidžiami aplink dantis esantys periodonto audiniai. Jeigu taip nutiko, sparčiai progresuojantį procesą galime sustabdyti pasitelkę profesionaliąją burnos higieną. Deja, pasitaiko atvejų, kai žmonės ignoruoja burnoje vykstančius negrįžtamus procesus, ir uždegimas tampa lėtiniu. Tada mūsų imuninė sistema persitvarko visame organizme, nes pažeidimas burnoje plinta, mikrobai ir kenksmingos medžiagos patenka į bendrą mūsų organizmo transporto sistemą – kraujotaką. O čia jau atsiveria keliai į visus pagrindinius vidaus organus. Po visą organizmą išplitę mikrobai lemia tai, kaip persitvarko kraujagyslės, bakterijos provokuoja trombocitus ir jų sukibimą. Todėl iškyla reali infarkto, insulto, kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika. 

Kaip galime šių pasekmių išvengti? Turime suvokti, kad mūsų organizmas yra vientisa sistema ir burna nėra atskira organizmo dalis, todėl kai burnoje esančios bakterijos aptinkamos „už burnos ribų“, padidėja rizika sirgti ir kitomis ligomis. Pavyzdžiui, alzheimeriu, senatvine demencija, plaučių ir inkstų ligomis, onkologinėmis ligomis, hipertenzija ir kitomis širdies kraujagyslių ligomis. Tai „vartai“, pro kuriuos patogeniniai mikroorganizmai gali patekti į kitus mūsų organus ir išprovokuoti rimtas sveikatos problemas, todėl burnos higiena tampa būtinybe, o ne rekomendacija. Individualiąją burnos higieną atliekame patys, o štai profesionalią burnos higieną atlieka burnos higienistas odontologijos klinikoje dukart per metus, jei situacija nereikalauja to atlikti dažniau. Tam, kad tinkamai prižiūrėtume dantis ir aplink esančius audinius bei išvengtume ėduonies ir periodontito, svarbu žinoti, kur kaupiasi apnašas. Tos vietos yra tarpdančiai, danties kraštas palei dantenų liniją ir kramtomieji kaplių ir krūminių dantų paviršiai. Norint sėkmingai pašalinti mikrobus iš tarpdančių, būtina naudoti tarpdančių siūlą ar tarpdančių šepetėlius. Siekiant nuvalyti apnašą nuo danties prie dantenų linijos ir kramtomųjų paviršių, reikia naudoti vieno danties šepetėlį. Su maža šepetėlio galvute mes galime pasiekti krūminių dantų įdubas ir tinkamai iš ten pašalinti susikaupusį apnašą, nes tradicinis šepetėlis nuvalo lygiuosius dantų paviršius, tačiau sunkiau prieinamų vietų nepasiekia. Tai yra vienos pagrindinių priemonių individualiai burnos higienai, bet toli gražu ne visos. 

Savaime suprantama, kad nebūdami burnos priežiūros specialistais ir stokodami profesionalių žinių, kartais galime klysti ir netinkamai ar nepakankamai rūpintis savo dantimis. Normalu, kad kasdien matydami savo dantis nepastebime vykstančių pokyčių, todėl šioje vietoje būtina dantų priežiūros specialisto reguliari apžiūra. Profesionaliąją burnos higieną rekomenduojama atlikti du kartus per metus, o turint periodonto ligų riziką, kas 3-4 mėnesius. Jos metu pašalinami dantų akmenys, nulyginamos dantų šaknys, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, pigmentinės dėmelės ir taip užkertamas kelias galimoms sveikatos problemoms vystytis bei pakoreguojamas dantų estetinis vaizdas. O ar žinojote, kad profesionali burnos higiena tiesiogiai lemia atliekamų kitų odontologinių procedūrų kokybę? Arba ar teko girdėti, kad paprasčiausia stiklinė vandens po valgio ar kito gėrimo skatina natūralų burnos ertmės apsiplovimą? 

Kartais net nesusimąstome, kiek daug nežinomų dalykų slypi, atrodo, savaime suprantamuose, kasdieniuose dalykuose. Atsakymus į sudėtingus ir paprastus klausimus jums galime pateikti mes, dantų priežiūros specialistai. Turėdami galimybę reguliariai apžiūrėti jūsų dantis, galime patarti bei pakonsultuoti, kaip ir kokias priemones naudoti. Atlikdami profesionalią burnos higieną užbėgame už akių paprastai daugiau laiko ir kaštų pareikalaujančiam gydymui, kai ignoruojami burnoje vykstantys procesai. Esame įsitikinę, kad „mažiau yra daugiau“ principas puikiai veikia, norint ilgiau išsaugoti savus dantis. Nuolat skirdami laiko ir pastangų dantų priežiūrai bei bendradarbiaudami su sveikatos priežiūros specialistais kartu mes galime pasiekti geriausių rezultatų. 

O jūs, kada paskutinį kartą lankėtės pas savo gyd. odontologą?